Lyriškojo fikuso rudos dėmės: priežastys ir gydymas

Kaip atrodo sveikas fikusas

Sveiko Ficus lyrata lapai standūs, blizgūs, su ryškiomis gyslomis, 30–45 cm ilgio, auga horizontaliai arba šiek tiek aukštyn nuo tvirto kamieno. Pavasarį ir vasarą kas 4–6 savaites augalas išleidžia po naują lapą. Iš pradžių jis išnyra iš rūdžių rudumo makšties stiebo viršūnėje, išsiskleidžia šviesiai žalias, o vėliau patamsėja.

Keli nerimą keliantys požymiai yra normalūs: po naujo lapo išsiskleidimo nukrentanti ruda makštis, maži raudonai rudi taškeliai ant naujų lapų (edema) ir retkarčiais nukrentantis pats žemiausias lapas, augalui bręstant. Tačiau dėmė, kuri didėja, minkštėja ar plinta į gretimus lapus, nėra normalu.

Kaip atrodo rudos dėmės

Fikuso dėmės būna keturių skirtingų tipų. Prieš griebdamiesi laistytuvo, atidžiai jas apžiūrėkite.

Šaknų puvinio dėmės būna tamsiai rudos ar juodos, neretai atrodo minkštos arba permirkusios. Jos atsiranda lapo viduryje arba palei gyslas, o ne pakraštyje. Pirmiausia nukenčia žemiausi, seniausi lapai, kurie nukrenta per savaitę ar dvi.

Laistymo stokos ir sauso oro dėmės būna nuo gelsvai iki šviesiai rudos, sausos ir traškios. Jos prasideda nuo lapo pakraščio bei viršūnės ir plinta į vidų. Gali atsirasti ant bet kurio augalo lapo, o visas lapas kartais susisuka ar nulinksta dar prieš pasirodant dėmėms.

Nudegimas saulėje atrodo kaip išblyškusios, balkšvos ar šviesiai rusvos dėmės, kartais su tamsesniu rudu viduriu. Jos atsiranda į langą atsuktose lapo vietose. Dėmių raštą lemia šviesa, o ne lapo amžius.

Bakterinė lapų dėmėtligė pirmiausia pasirodo ant jaunesnių lapų: atsiranda daug mažų, netaisyklingos formos rudų dėmelių su geltonais apvadais. Dėmelės susilieja, lapas pagelsta ir nukrenta.

Apžvalginiame vadove apie rudas dėmes ant lapų aptariami tie patys požymiai ir kitų rūšių augalams, tačiau fikuso atveju ypač svarbu teisingai nustatyti priežastį – šis augalas greitai meta lapus.

Kodėl fikusų lapuose atsiranda rudų dėmių

Pagrindinė priežastis – šis augalas menkai pakelia pokyčius. Natūralioje Vakarų Afrikos aplinkoje jam netrūksta šilumos ir drėgmės, o ryškią šviesą prislopina medžių laja. Svetainėje šviesos gauna gerokai mažiau, oras sausesnis, o laistytuvu rūpinasi žmogus, kuris jį myli gal net kiek per stipriai.

Dažniausiai dėmes sukelia perlaistymas. Nuolat šlapioje žemėje šaknims ima trūkti deguonies, o tada įsiveisia puvinį sukeliantys grybai ir vandens pelėsiai, tarp jų – Pythium ir Phytophthora genties sukėlėjai. Matomos lapų dėmės rodo, kad iš apačios į viršų sutrinka augalo vandens indų veikla.

Antra pagal dažnumą priežastis – laistymo stoka, ypač žiemą, kai veikia šildymas. Lapų pakraščiai netenka vandens greičiau, nei šaknys spėja jį papildyti, todėl audiniai džiūsta nuo krašto į vidų.

Nudegimas saulėje dažniausiai pasireiškia perkėlus augalą: iš parduotuvės ar pavėsingo kambario kampo jis pastatomas prie pietinio lango, o lapai dar nėra prisitaikę prie tiesioginės saulės.

Bakterinė lapų dėmėtligė (Xanthomonas campestris) plinta ant šlapių lapų, kai augalai susigrūdę, oras drėgnas ir prastai cirkuliuoja. Dažnai ji į namus atkeliuaja su naujai įsigytu augalu.

Kokia tai dėmė?

Ką pastebite	Kur ji yra	Tikėtina priežastis
Tamsiai rudos ar juodos, minkštos dėmės, plintančios nuo vidurio ar gyslų	Žemiausi lapai, greitai krenta	Šaknų puvinys dėl perlaistymo
Gelsvai rudos, sausos dėmės, plintančios nuo pakraščio ir viršūnės	Bet kuris lapas, dažnai susisukęs	Laistymo stoka arba sausas oras
Išblyškusios dėmės, kartais su rudu viduriu	Į saulę atsukta lapo pusė	Nudegimas saulėje
Daug mažų rudų dėmelių su geltonais apvadais, kurios susilieja	Pirmiausia naujesni lapai	Bakterinė lapų dėmėtligė
Maži raudonai rudi taškeliai, per kelias savaites išnykstantys	Tik ką išsiskleidę lapai	Edema, nekenksminga

Kaip gydyti kiekvieną priežastį

1. Patikrinkite žemę. Įkiškite pirštą 5 cm į substratą. Jei žemė šlapia, o dėmės tamsios ir plinta, tikėtinas šaknų puvinys. Jei žemė sausa ir atšokusi nuo vazono sienelių, o lapų pakraščiai traškūs, augalui trūksta vandens. Tai patikrinkite prieš imdamiesi kitų veiksmų, nes sprendimai šiais atvejais yra priešingi.

2. Jei pūva šaknys, išimkite augalą iš vazono ir jas apkarpykite. Ištraukite augalą, nuplaukite šaknis ir švariomis žirklėmis nupjaukite visas rudas, pažliugusias dalis. Persodinkite į šviežią substratą iš dviejų dalių universalaus žemės mišinio ir vienos dalies perlito arba žievės. Vazonas su drenažo skylėmis turėtų būti ne didesnis už šaknų gumulą. Ką daryti: 7 dienas nelaistykite, paskui laistykite tik išdžiūvus viršutiniams 5 cm žemės. Žingsnis po žingsnio gelbėjimo instrukciją rasite straipsnyje apie šaknų puvinio požymius ir augalo gelbėjimą.

3. Jei augalui trūksta vandens, drėkinkite pamažu. Pastatykite vazoną į kambario temperatūros vandens padėklą 20–30 minučių, kad perdžiūvęs substratas vėl sudrėktų, o tada leiskite vandeniui visiškai nutekėti. Ką daryti: nuo šiol gausiai laistykite, kai išdžiūsta viršutiniai 5 cm žemės, ir drėkintuvu arba sustatę augalus į grupę padidinkite oro drėgmę iki 40–60 %. Jau parudavę ir traškūs lapų pakraščiai neatsigaus, tačiau nauji lapai augs sveiki.

4. Jei augalas nudegė saulėje, pakeiskite jo vietą ir pratinkite prie saulės pamažu. Patraukite jį 1–2 m nuo lango arba užtraukite ploną užuolaidą. Jei norite, kad jis ilgainiui pakęstų tiesioginę rytinę saulę, kas savaitę patraukite arčiau maždaug 30 cm. Nudegusios vietos neatsigaus; jei labai kliūva, labiausiai pažeistus lapus nukirpkite.

5. Jei tai bakterinė lapų dėmėtligė, izoliuokite augalą ir genėkite. Atitraukite jį nuo kitų augalų, pašalinkite visus dėmėtus lapus ir sudėkite juos į maišelį. Tarp pjūvių žirkles dezinfekuokite 70 % izopropilo alkoholiu. Ką daryti: nustokite purkšti lapus, laistykite tik žemę ir pagerinkite oro cirkuliaciją. Varinė augalų apsaugos priemonė, naudojama pagal etiketės nurodymus kas 7–10 dienų, iš viso 3 kartus, pristabdo ligos plitimą ant likusių lapų. Daugiau apie šią ligą skaitykite straipsnyje apie lapų dėmėtligę ir juodas bei rudas dėmes.

6. Nustokite kilnoti augalą. Radę tinkamą vietą ir sureguliavę laistymą, palikite jį ramybėje. Fikusai meta lapus kaskart pakeitus jų vietą, o nuolat kilnojamas augalas nespėja prisitaikyti prie stabilių sąlygų.

Kaip išvengti rudų dėmių

Parinkite šviesiausią vietą, kur augalo nepasiekia kaitri vidurdienio saulė: statykite visai prie rytinio lango arba 1–2 m nuo pietinio ar vakarinio. Kas savaitę pasukite vazoną ketvirtį apsisukimo, kad šviesos gautų visos augalo pusės.

Laistykite įvertinę žemės drėgnumą ir gausiai. 25–30 cm skersmens vazone augančiam fikusui vasarą paprastai reikia gerai perlieti žemę kas 7–10 dienų, o žiemą – kas 2–3 savaites. Vis dėlto spręskite pagal žemės drėgnumą, o ne kalendorių.

Naudokite vazoną su drenažo skylėmis ir substratą, iš kurio vanduo išteka per kelias sekundes, o ne minutes. Kaskart išpilkite vandenį iš lėkštelės.

Laikykite šiltoje vietoje, saugokite nuo skersvėjų. Temperatūra žemiau 15 °C (59 °F) ir nuo durų ar ventiliacijos angos pučiantis šaltas oras skatina lapų kritimą ir dėmių atsiradimą.

Kas kelias savaites nuvalykite lapus drėgna šluoste, kad jie galėtų kvėpuoti ir tinkamai vykdyti fotosintezę. Tuo pačiu apžiūrėkite ir apatinę lapų pusę.

Kada pasitelkti DI diagnostiką

Jei fikuso dėmės neatitinka nė vieno lentelėje aprašyto tipo arba jų vis atsiranda net pakoregavus laistymą, nufotografuokite augalą programėlėje AI Plant Doctor. Ji kartu įvertina dėmių raštą ir vietą bei lapo būklę ir iš karto pateikia diagnozę bei gydymo planą. Fikusui tai ypač praverčia, nes dėl neteisingai nustatytos priežasties jis gali numesti lapą.