Augalų problemos nuo A iki Ž
Dažnos kambarinių ir sodo augalų ligos, simptomai bei kenkėjai – kaip juos atpažinti ir ką daryti.
Simptomai
Baltos dėmės ant lapų
Miltligė, miltuotieji skydamariai, kieto vandens mineralų nuosėdos arba edema – tekstūra ir vieta padeda jas atskirti.
Gelstantys lapai
Galimos septynios priežastys: perlaistymas, nepakankamas laistymas, apšvietimas, maisto medžiagų trūkumas, šaknų puvinys, saulės nudegimas ir natūralus senėjimas. Pirmiausia gelstantys lapai padeda nustatyti priežastį.
Krinta lapai
Lapai krinta dėl streso, pasikeitusio apšvietimo, perlaistymo ar perdžiūvimo, skersvėjo arba kenkėjų; žali ir geltoni lapai padeda atskirti priežastis.
Lapų raitimasis
Lapai raitosi į vidų dėl vandens trūkumo, karščio ar kenkėjų, o žemyn – dėl perlaistymo, šalčio ar šaknų problemų.
Lipnūs lapai
Lipčių išskiria sultis siurbiantys kenkėjai (skydamariai, amarai, miltuotieji skydamariai, baltasparniai); kartais tai būna natūrali gutacija. Pirmiausia apžiūrėkite lapų apačią.
Nulinkę arba vystantys lapai
Jei augalas vysta sausoje žemėje, jam trūksta vandens; jei šlapioje – gali pūti šaknys; staiga nusviręs po perkėlimo jis gali būti patyręs stresą.
Perlaistymas ar vandens trūkumas
Dėl abiejų priežasčių lapai gelsta ir vysta; atskirti padeda dirvos drėgnumas, lapų tekstūra (minkšti ar trapūs) ir tai, kurie lapai nukenčia pirmiausia.
Rudi lapų galiukai
Priežastis gali būti sausas oras, vandenyje susikaupę fluoridai ar druskos, vandens trūkumas, trąšų perteklius arba karščio poveikis. Parudavimo pobūdis padeda nustatyti kaltininką.
Rudos dėmės ant lapų
Grybinė ar bakterinė lapų dėmėtligė, saulės nudegimas, trąšų perteklius, šalčio pažeidimai arba kenkėjai; priežastį padeda nustatyti dėmių forma, apvadas ir vieta.
Kenkėjai
Amarai
Minkštakūniai žali, juodi arba balti vabzdžiai telkiasi ant jaunų ūglių, todėl lapai susisuka ir tampa lipnūs.
Grybinės muselės
Virš žemės skraido mažos juodos muselės; jų lervos nuolat drėgname substrate graužia šaknis.
Miltuotieji skydamariai
Balti, pūkuoti vabzdžiai lapų pažastyse ir ant stiebų siurbia augalo sultis ir palieka lipčių.
Skydamariai
Rudi arba rusvi nejudrūs gumbeliai ant stiebų ir lapų apačioje; šarvuotieji arba minkštieji skydamariai, išskiriantys lipčių.
Tripsai
Liekni 1–2 mm ilgio vabzdžiai brauko lapų paviršių, palikdami sidabriškus dryžius ir juodus išmatų taškelius.
Voratinklinės erkės
Smulkios erkės (*Tetranychus urticae*), kurios išmargina lapus taškeliais ir pina plonus voratinklius; veši šiltame, sausame ore.
Ligos
Lapų dėmėtligė
Grybelinės arba bakterinės dėmės tamsiais kraštais ar geltonais apvadais; plinta taškantis vandeniui ir drėkstant lapams.
Miltligė
Balta, miltus primenanti apnaša ant lapų, kurią sukelia Erysiphales eilės grybai; ją galima nuvalyti pirštu, o sporos plinta oru.
Šaknų puvinys
Dėl užmirkusios žemės šaknys paruduoja ar pajuoduoja ir tampa gležnos (Pythium, Phytophthora, Fusarium); lapai gelsta, augalas vysta, nors žemė drėgna.
Augalų vadovai
Gelstantys epipremno lapai
Dažniausiai kaltas drėgmės perteklius, rečiau – šviesos stoka, šaknų perpildytas vazonas ar šaltas skersvėjis; epipremnas lengviau pakelia perdžiūvimą nei nuolat šlapią žemę.
Gelstantys monsteros lapai
Dažniausiai kalta per drėgna žemė arba šviesos trūkumas; taip pat gali gelsti natūraliai senstantis seniausias lapas, trūkti maisto medžiagų arba pulti kenkėjai.
Minkštėjantys sansevjeros lapai
Minkšti, susiraukšlėję ar svyrantys lapai rodo puvinį dėl perlaistymo arba šalčio; nukirpkite iki tvirto audinio ir persodinkite į sausą substratą.
Rudos dėmės ant lyriškojo fikuso lapų
Tamsios dėmės, plintančios nuo lapo vidurio, rodo šaknų puvinį; sausos dėmės pakraščiuose – laistymo stoką arba sausą orą, o išblyškusios vietos – nudegimą saulėje.
Spatifilo vytimas
Dėl troškulio augalas smarkiai nuvysta, bet palaistytas atsigauna per kelias valandas; vytimas šlapioje žemėje gali reikšti šaknų puvinį.
