Grybinės muselės vazonuose: kaip jų atsikratyti visam laikui

Xavier Jodoin, AI Plant Doctor įkūrėjas Skaitymo laikas – 6 min.

Grybinės muselės (sciaridės), dar vadinamos grybinukais, – kenkėjai, dėl kurių gali pasirodyti, kad namai nešvarūs, net jei augalai atrodo sveiki. Mažos juodos muselės nekenksmingos ir gyvena trumpai; tikroji bėda – nuolat drėgnoje žemėje besimaitinančios lervos, kurios graužia smulkias šaknis ir sudaro sąlygas puviniui. Pakoregavus laistymą ir apdorojus substratą, visas jų vystymosi ciklas nutrūks per kelias savaites.

Nežinote, ar tai jūsų augalo problema? Nufotografuokite augalą ir per kelias sekundes gaukite DI diagnozę bei gydymo planą. Pradėti galima nemokamai.

Grybinės muselės ant drėgno vazono substrato, už jų – geltona lipni gaudyklė

Kaip atrodo grybinukai

Grybinukai – tamsios, į uodus panašios, maždaug 3–4 mm ilgio muselės; dažniausiai tai Sciaridae šeimai priklausančios Bradysia genties rūšys. Jos skraido nerangiai, laikosi prie pat žemės paviršiaus, o pajudinus vazoną pakyla nedideliu debesėliu. Jų rasite ir ant langų, prie lempų ar nuskendusių vandens stiklinėse.

Lervos gyvena viršutiniuose keliuose centimetruose vazono substrato. Jos permatomos, balkšvos, 4–6 mm ilgio, blizgia juoda galvute ir primena mažus stiklo siūlelius. Retai jas pamatysite nekasę žemės, tačiau ant substrato pjūvio puse žemyn padėtas žalios bulvės griežinėlis per dieną išvilios jas į paviršių.

Paties augalo pažeidimai ne visada akivaizdūs. Daigai ir auginiai vysta arba nulūžta ties žemės paviršiumi, o įsitvirtinusių augalų augimas gali sulėtėti, apatiniai lapai pagelsti, o augalas nusilpti – tai lengva priskirti kitai priežasčiai.

Su kuo grybinukai painiojami

Dažniausiai jie painiojami su vaisinėmis muselėmis. Šios kresnesnės, gelsvai rudos, laikosi prie vaisių dubenėlių ir šiukšliadėžių, o ne vazonų. Pakrantinės muselės panašios į grybinukus, bet stambesnės, trumpomis kojomis ir šviesiomis dėmelėmis ant sparnų; jos veisiasi ant šlapių padėklų ir lėkštelių augančiuose dumbliuose, o kovoti su jomis reikia taip pat.

Ant žemės paviršiaus šokinėjančios smulkios būtybės – šokliukai: sutrikdyti jie nušoka ir niekada neskraido. Jie nekenksmingi, padeda skaidyti pūvančias medžiagas, tačiau, kaip ir grybinukai, rodo, kad žemė nuolat per drėgna.

Kodėl atsiranda grybinukų

Lervoms išgyventi reikia nuolat drėgnų organinių medžiagų. Durpiniai substratai vandenį išlaiko kelias dienas, o jei viršutinis sluoksnis niekada neišdžiūsta, padėti kiaušinėliai patikimai išsirita. Grybinukai tiesiog negali veistis žemėje, kuri išdžiūsta tarp laistymų.

Dažniausiai kenkėjai atkeliauja su nauju augalu arba drėgnai laikytu substrato maišu. Tada viena patelė padeda porą šimtų kiaušinėlių ir prasideda ciklas, kambario temperatūroje trunkantis apie 3–4 savaites: kiaušinėliai išsirita per 3–6 dienas, lervos maitinasi apie dvi savaites, o po kelių dienų iš lėliukių išskrenda suaugėliai.

Daugiausia grybinukų būna žiemą. Kai trūksta šviesos, augalai sunaudoja mažiau vandens, todėl vasarą tinkami vazonai žiemą išlieka šlapi savaitę ar ilgiau, o laistant pagal nekintantį grafiką kiekvienas jų tampa veisykla. Padėtį blogina pūvantys lapai ant žemės, savaiminio laistymo vazonai ir komposto ar žievės gausus substratas.

Priežastį nustatykite pagal požymius

Ką pastebiteTikėtiniausias paaiškinimas
Pajudinus vazoną muselės pakyla, o žemė dar drėgna praėjus kelioms dienoms po laistymoGrybinukai veisiasi perlaistytame substrate
Muselės tik prie vieno naujo augaloJos atkeliavo iš medelyno substrato; izoliuokite augalą ir apdorokite jo vazoną
Muselės, minkšti stiebai ir rūgštus žemės kvapasDėl perlaistymo prasidėjo šaknų puvinys; žr. 7 žingsnį
Muselės prie vaisių dubenėlio ir šiukšliadėžės, bet ne prie vazonųTai vaisinės muselės, ne grybinukai
Ant žemės paviršiaus šokinėja mažos būtybės, bet niekas neskraidoŠokliukai; išdžiovinkite žemę, apdoroti nereikia
Daigai lūžta ties žemės paviršiumiŠaknimis minta lervos, dažnai kartu veikia daigų išgulimą sukeliantis grybelis

Kaip žingsnis po žingsnio atsikratyti grybinukų

  1. Leiskite žemei išdžiūti. Nelaistykite, kol visiškai išdžius viršutiniai 3–5 cm substrato, o vėliau laistykite tik tada, kai įkišus pirštą iki antro krumplio jis ištraukiamas sausas. Vien ši priemonė sunaikina daugumą lervų. Jei abejojate, ar augalas tai ištvers, skaitykite vadovą apie perlaistytus ir perdžiūvusius augalus.

  2. Gaudykite suaugusias museles. Į kiekvieno vazono žemę įsmeikite geltoną lipnią gaudyklę arba paguldykite ją ant paviršiaus. Geltona spalva vilioja suaugėlius, kurie prilimpa dar nespėję padėti kiaušinėlių. Kai gaudyklės apsineša, pakeiskite jas naujomis. Vien ši priemonė užkrato nepanaikins, bet sulaikys kitą kartą ir parodys, kaip greitai mažėja muselių.

  3. Palaistykite BTI tirpalu. Bacillus thuringiensis porūšis israelensis – bakterija, naikinanti dvisparnių lervas ir neveikianti kitų organizmų. Užmerkite priemonę nuo uodų lervų vandenyje (maždaug 4 valgomuosius šaukštus 4 litrams vandens, palaikykite 30 minučių ir perkoškite arba vadovaukitės etiketės nurodymais) ir tuo vandeniu įprastai palaistykite augalus. Kartokite kas 5–7 dienas 3–4 savaites, kad priemonė pasiektų visas išsiritusias lervas.

  4. Jei reikia rezultato jau šiandien, naudokite vandenilio peroksido tirpalą. Sumaišykite vieną dalį 3 proc. vandenilio peroksido su keturiomis dalimis vandens ir laistykite, kol žemė ims putoti. Lervas jis sunaikina vos su jomis susilietęs, o toks skiedinys šaknims saugus. Tirpalas ilgai neveikia, todėl naudokite kas savaitę.

  5. Smarkiai užkrėstiems augalams pasitelkite biologinę kontrolę. Į žemę palaistyti naudingi nematodai (Steinernema feltiae) kelias savaites ieško lervų, o plėšriosios erkės Stratiolaelaps scimitus patruliuoja žemės paviršiuje. Abi priemonės parduodamos internetu ir puikiai tinka didelėms augalų kolekcijoms bei šiltnamiams.

  6. Uždenkite žemės paviršių. Ant kiekvieno vazono užberkite 1–2 cm (apie pusę colio) sodininkystės smėlio, smulkaus žvyro ar diatomito sluoksnį. Suaugėliai negalės pro jį padėti kiaušinėlių, o iš žemės besiritančios muselės įstrigs. Laistykite per padėklą, kad žemės paviršius liktų sausas.

  7. Persodinkite labiausiai užkrėstus augalus. Jei vazono žemė vis tiek lieka permirkusi, išimkite augalą, pašalinkite seną substratą ir persodinkite į šviežią, puresnį mišinį su perlitu ar žieve; rinkitės vazoną su drenažo skylėmis. Tuo pačiu apžiūrėkite šaknis: jei jos rudos ir pažliugusios, skaitykite vadovą, kaip atpažinti šaknų puvinį ir išgelbėti augalą.

Pradėjus kovoti, suaugėlių dar gali pasirodyti dvi ar tris savaites, nes iš žemėje jau esančių lėliukių vis dar išsiris muselės. Jei lipnios gaudyklės visą savaitę lieka švarios, vadinasi, kenkėjų nebeliko.

Kaip apsisaugoti nuo grybinukų

Laistykite pagal žemės drėgnumą, o ne kalendorių, ir žiemą laistymą gerokai sumažinkite. Laistant iš apačios arba naudojant drėgmės matuoklį dideliems vazonams, viršutinis žemės sluoksnis išlieka sausas – ten, kur būtų padėti kiaušinėliai.

Naujus augalus dvi savaites laikykite atskirai ir profilaktiškai kartą palaistykite BTI tirpalu. Atidarytus substrato maišus sandariai uždarykite ir laikykite sausai; prieš naudodami įtartiną substratą, galite jį pakaitinti orkaitėje arba užšaldyti.

Nuo žemės paviršiaus surinkite nukritusius lapus, po laistymo išpilkite vandenį iš lėkštelių, o savaiminio laistymo vazonus palikite augalams, kuriems iš tiesų patinka nuolatinė drėgmė. Smulkaus žvyro sluoksnis kiekviename vazone – pigi ir ilgalaikė užtvara.

Kada pasitelkti DI diagnostiką

Grybinukus atpažinti nesunku, tačiau kartu pasireiškiantį vytimą, lapų geltonavimą ar augalo sunykimą gali sukelti įvairios priežastys: nuo šaknų puvinio ir paprasto perlaistymo iki visai kito kenkėjo. Jei augalas nyksta greičiau, nei galėtų paaiškinti kelios muselės, arba problema plinta po visą kolekciją, nufotografuokite jį programėlėje AI Plant Doctor ir iškart gaukite diagnozę bei priežiūros planą.

Dažnai užduodami klausimai

Ar grybinukai kenkia augalams?

Suaugėliai – ne: jie nekanda ir gyvena vos apie savaitę. Lervos minta žemėje esančiais grybais ir pūvančiomis medžiagomis, bet graužia ir smulkius šaknų plaukelius; gausiai užsiveisusios gali pristabdyti daigų, auginių ir mažų augalų augimą. Ropinėdamos po žeme jos taip pat platina grybelius, sukeliančius daigų išgulimą ir šaknų puvinį, todėl didelę jų populiaciją verta vertinti rimtai.

Ar vandenilio peroksidas naikina grybinukus?

Taip. Vienos dalies 3 proc. vandenilio peroksido ir keturių dalių vandens tirpalas, per kurį laistant žemė ima putoti, lervas sunaikina vos su jomis susilietęs. Tirpalas neveikia ilgai, tad jį reikia naudoti kas savaitę 3–4 savaites; vienas pats jis mažiau patikimas nei BTI. Tai naudinga greito poveikio priemonė, kol sulauksite kitų preparatų.

Ar grybinukai išnyks savaime?

Tik jei žemė pakankamai išdžius ir lervos nebegalės vystytis; net ir tada suaugėliai dar gali ristis kelias savaites. Jei namuose yra keli nuolat drėgni vazonai, grybinukai veisis be galo ir keliaus iš vieno į kitą. Ciklą nutrauksite išdžiovinę substratą ir apdoroję lervas.

Ar grybinukai yra tas pats, kas vaisinės muselės?

Ne. Grybinukai liauni, tamsiai pilki arba juodi, ilgomis kojomis, panašūs į mažyčius uodus; jie laikosi prie žemės ir langų. Vaisinės muselės apvalesnės, gelsvai rudos, raudonomis akimis, telkiasi prie prinokusių vaisių, šiukšliadėžių ir kanalizacijos. Jei pajudinus žemę iš vazono pakyla muselės, tai grybinukai.